Centro mokiniai kartu su mokytojais dalyvavo netradicinėje integruotoje istorijos, vokiečių, lietuvių ir rusų kalbų, biologijos, technologijų ir etikos pamokoje „Vilko vaikai Saksonijoje“. Tai paroda, kuri atkeliavo iš Vokietijos, iš Saksonijos žemės, ir yra skirta labai jautriai vokiečiams temai –„ Vilko vaikams“. „Vilko vaikai“ – tai be tėvų likę vaikai ir paaugliai iš Rytprūsių teritorijų, kurie, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kęsdami badą, atkeliavo į Lietuvą, tikėdamiesi rasti maisto. Jie atkeliaudavo pėsti ar prekiniais traukiniais, nepaisydami metų laiko ir oro sąlygų. Geležinkelio milicija juos pagavusi sumušdavo, o krovininius traukinius lydėję kareiviai išmesdavo iš vagonų. Ne vienas išmestasis žuvo ir liko gulėti pakelės griovyje. Kartais vokiečių vaikų į Lietuvą parsiveždavo lietuvių ūkininkai, prekiaudavę buvusios Rytų Prūsijos turguose, kur vaikus jiems pasiūlydavo ar beveik prievarta įbrukdavo motinos arba giminaičiai. Kartais visai svetimos moterys paimdavo našlaičius elgetauti, tikėdamosi, kad kas nors jų pasigailės. Ne visi vaikai pasilikdavo Lietuvoje: kai kurie iįvyko į Latviją, kiti nusigavo net į Estiją, dar kiti atsidūrė Baltarusijoje ir Ukrainoje. Nors po karo praėjo daug metų, karo žaizdų ir randų tebėra ir šiandien šių žmonių širdyse. O jų liko nedaug Lietuvoje, ir laikas nėra jų sąjungininkas. Daugelis išvyko atgal į Vokietiją, kai kurie, neradę ten laimės kaip tikėjosi, grįžo atgal į Lietuvą. Apie jų išgyvenimus galite susipažinti filme ,,Vilko vaikai, nutylėtos tragedijos įamžinimas“. Nuoroda į filmą: https://www.youtube.com/watch?v=lmbLJshH-SA Šie likimai turėtų priminti, kad į ginkluotų konfliktų sūkurį pakliūva vaikai ir mūsų laikais, prarasdami tėvynę ir artimuosius.
Rima Bandzinienė, vokiečių kalbos mokytoja
